Gyvenimas yra gražus. Ypač Umbrijoje – žaliojoje ir pačioje centrinėje Italijos dalyje. Kaimiškas Italijos regionas, nutolęs nuo didelių pramonės centrų. Kaip ir Lietuvoje, čia labai žalia. Pievos ir ganyklos, kuriose žydi narcizai, orchidėjos, lelijos, krokai, erškėčiai, kalnų šlaitus pavasarį puošia žibuoklės. Kalvose ošia ąžuolai, akacijos, buko medžiai, skroblai, pušys, kiparisai ir kedrai. Viskas gyva ir švelniai kvepia gamta.
Umbrijos auksas – alyvmedis. Maraiolo – Italijoje, kalvose greta Florencijos kilusi ir po pasaulį išplitusi alyvmedžių rūšis, kurios uogos naudojamos aliejaus gamybai. Alyvuogės, subrandintos derlinguose, į pietvakarius žvelgiančiuose ir visos dienos saulę sugeriančiuose Subasio kalno šlaituose – tarp Spello ir Asyžiaus, sukaupia didelį polifenolių kiekį ir aukštą oleino rūgšties koncentraciją. Polifenoliuose gausu antioksidantų, o oleino rūgštis – tai yra mononesočiosios omega-9 riebalų rūgštys kurios, kaip teigia moksliniai tyrimai, turi naudingų savybių odai.
O kol uogos auga ir bręsta, cikadų, pasislėpusių tarp švelniai žalių alyvmedžių lapų, vasaros vakaro muzika yra neužmirštamas gyvenimo potyris.